Baba
Mano BABA Aš visuomet vadindavau ją BABA, šitą mažytę skubrią moterytę, apsirišusią kaimiška skarele. Žemaitijoje vaikai taip vadina močiutes arba seneles. Dabar aš pati esu baba, matyt todėl ir panorau, besiartinant mano BABOS mirties penkiasdešimtmečiui, pasikapstyti atmintyje, ką dar atsimenu apie ją. („Geriau vėliau negu niekad“) Pirmojo mūsų pasimatymo neprisimenu, matyt dar buvau per maža, [...]
